Kiekviena įmonė gali susidurti su laikinais finansiniais sunkumais – tiek dėl išorinių aplinkybių, tiek dėl vidinių procesų. Tačiau ne kiekviena sudėtinga situacija turi baigtis bankrotu. Restruktūrizavimas – tai teisinė priemonė, skirta padėti gyvybingoms, bet laikinų sunkumų patiriančioms įmonėms išvengti bankroto ir išsaugoti veiklą.

Restruktūrizavimo esmė – atkurti įmonės stabilumą per kreditorių sutarimą, veiklos modelio peržiūrą ir priemonių visumą: nuo veiklos strategijos korekcijos iki išlaidų optimizavimo ar naujų investicijų pritraukimo. Įmonė gali perorganizuoti savo įsipareigojimus, derėtis dėl mokėjimo terminų ar pakeisti veiklos kryptį. Vienas iš svarbiausių restruktūrizavimo privalumų – laikinas apsaugos mechanizmas, kuris leidžia įmonei stabtelėti, sustabdyti kai kuriuos išieškojimo veiksmus, išvengti veiklos apribojimų (pvz., banko sąskaitų arešto) ar delspinigių skaičiavimo ir visą dėmesį skirti veiklos stabilizavimui. Šis procesas taip pat leidžia išlaikyti įmonės kontrolę – restruktūrizavimo metu įmonės valdymo organai dažniausiai lieka savo pozicijose, tačiau procesą prižiūri paskirtas administratorius.

Restruktūrizavimo svarbą pripažinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėdamas, jog ūkinės veiklos plėtra ir stabilumas – viena iš sėkmingo valstybės ekonomikos funkcionavimo ir visuomenės materialinės gerovės prielaidų. Restruktūrizuojamoms įmonėms tęsiant ūkinę komercinę veiklą, užtikrinamas mokesčių, kurie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį, surinkimas, sudaromos sąlygos išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonių ir jų kreditorių interesus. Todėl finansinius sunkumus patiriančių ir ūkinės komercinės veiklos nenutraukusių įmonių veiklos išsaugojimas, pasitelkiant įvairias ekonomines ir organizacines priemones bei pasinaudojant kreditorių pagalba, laikytinas viešąjį interesą atitinkančiu ir dėl to prioritetiniu restruktūrizavimo proceso tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2019).

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę. Įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-822-910/2022).

Restruktūrizavimas, kaip prioritetinė priemonė verslo finansiniams sunkumams spręsti, palaikoma ne tik teismų praktikoje, bet ir Europos Sąjungos mastu – europiniu lygmeniu pabrėžiama, kad įmonėms būtina suteikti realias galimybes restruktūrizuotis kuo anksčiau, kol jos dar nėra galutinai praradusios mokumo. Toks prevencinis požiūris leidžia išsaugoti gyvybingus verslus, išvengti beprasmiško jų likvidavimo, o kartu – apsaugoti darbo vietas.

Vis dėlto restruktūrizavimo sėkmė priklauso ne tik nuo formalios atitikties restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygoms, bet ir nuo realaus pasirengimo keistis. Didžiausia klaida – restruktūrizavimą pradėti per vėlai, kai kreditorių pasitikėjimas jau prarastas, o įsipareigojimai pasiekę kritinę ribą. Tokiu atveju procesas dažnai tampa tik laikinu atidėjimu, o ne realiu problemų sprendimu. Todėl ypač svarbu laiku pradėti restruktūrizavimo procesą, kai yra galimybė derėtis, planuoti, koreguoti veiklą ir užtikrinti bendradarbiavimą su kreditoriais.

Pastebima, kad sėkmingi restruktūrizavimo pavyzdžiai dažniausiai siejami su aktyviu įmonės vadovų bendravimu – tiek su kreditoriais, tiek su investuotojais ar tiekėjais. Priešingai, tylėjimas ir informacijos slėpimas paprastai lemia pasitikėjimo praradimą, sutarčių nutraukimą ir spartesnę verslo griūtį. Todėl atviras, pagrįstas ir realistiškas dialogas su suinteresuotais asmenimis tampa vienu svarbiausių restruktūrizavimo sėkmės veiksnių.

Restruktūrizavimas naudą teikia ir kreditoriams – tai būdas išvengti skolininko bankroto, padidinti tikimybę atgauti bent dalį lėšų ir išvengti ilgai trunkančių bankroto procedūrų. Tačiau tam, kad kreditoriai galėtų konstruktyviai vertinti situaciją, svarbu, kad įmonė pateiktų kuo aiškesnę informaciją apie planuojamus pokyčius, numatomas priemones, realius pinigų srautus ir galimus investuotojus. 

Efektyvi restruktūrizavimo sistema ne tik prisideda prie įmonės išlikimo, bet ir užtikrina didesnę naudą kreditoriams nei tuo atveju, jei būtų vykdoma turto realizacija. Tokios priemonės padeda pasiekti kur kas palankesnį rezultatą visoms suinteresuotoms šalims – tiek verslui ir jo savininkams, tiek plačiąja prasme – ekonomikai.