Kokie pokyčiai laukia bendrovių nuo 2026 m. liepos 1 d.?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalios reikšmingi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimai. Jie buvo priimti 2025 m. birželio 30 d., tačiau verslui jau dabar verta ruoštis, nes pokyčiai palies tiek bendrovių valdymą, tiek kapitalo formavimo, dividendų skyrimo ir finansinės pagalbos mechanizmus. Šie pakeitimai siekia suteikti daugiau lankstumo, skatinti kapitalo rinkos aktyvumą bei priartinti Lietuvos reguliavimą prie kitų Europos šalių standartų.
Įstatyme įtvirtinamas iki šiol Lietuvoje neegzistavęs institutas – išperkamosios akcijos (angl. redeemable shares). Tai ribotam laikui išleidžiamos akcijos, kurios pasibaigus terminui turi būti išperkamos.
Iki šiol Lietuvoje tokio reguliavimo nebuvo, nors galimybė tokį reguliavimą numatyti valstybės narėms atsirado priėmus 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų.
Praktikoje ši spraga buvo užpildoma privačiais susitarimais tarp akcininkų, pavyzdžiui, numatant ateities pirkimo ar pardavimo galimybes pagal opciono sutartis. Nauja tvarka perkels šią galimybę į oficialų įstatymo ir įstatų lygmenį, todėl ji taps skaidresnė ir lengviau taikoma. Vis dėlto, norint išleisti tokias akcijas, bus taikomos papildomos sąlygos: bendrovėje turės būti ir paprastųjų, neišperkamųjų akcijų, privaloma sudaryti specialų rezervą išperkamosioms akcijoms, o už jų išpirkimą turės būti atsiskaityta per ne ilgesnį nei vienerių metų terminą. Tokios akcijos leis pritraukti investuotojus laikinam laikotarpiui, motyvuoti darbuotojus akcijų paketais, suteikti akcininkams aiškų išėjimo mechanizmą, bendrovėms lanksčiau valdyti kapitalo struktūrą.
Įstatymo pakeitimais numatomas lankstesnis privilegijuotųjų akcijų reguliavimas. Iki šiol privilegijuotosios akcijos dažniausiai būdavo siejamos su pirmumo teise gauti dividendus. Nuo 2026 m. ši taisyklė nebebus automatinė – pirmumo teisė bus taikoma tik tada, jei tai nustatys bendrovės įstatai. Tai išplečia galimybes kurti įvairias kapitalo grąžos struktūras, patrauklesnes investuotojams.
Dar viena svarbi naujovė – galimybė bendrovėms suteikti finansinę pagalbą asmenims, norintiems įsigyti jų akcijų. Praktikoje tai reikš, kad akcininkas ar investuotojas galės pasinaudoti bendrovės suteikta paskola ar prievolių užtikrinimu, tačiau tokia pagalba bus griežtai ribojama. Sprendimą suteikti finansavimą turės priimti visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota, ne mažesne kaip dviejų trečdalių balsų dauguma, o bendrovėje privalės būti suformuotas specialus rezervas. Sandoriai galės būti sudaromi tik rinkos sąlygomis, o valdyba ar vadovas privalės pateikti rašytinę ataskaitą, kurioje paaiškinamos priežastys, bendrovės interesai ir poveikis jos mokumui. Be to, jeigu finansinė pagalba bus teikiama patronuojančiam akcininkui ar valdymo organų nariui, reikės ir nepriklausomo eksperto išvados, patvirtinančios, kad toks sandoris atitinka rinkos sąlygas bei bendrovės interesus.
Nemažai sprendimų, anksčiau priklausiusių vien tik akcininkų susirinkimui, nuo šiol galės būti perduoti valdybai ar vadovui – akcininkų susirinkimas ¾ balsų dauguma galės suteikti valdybai teisę didinti įstatinį kapitalą iki nustatytos sumos ir ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį galės skirti ne tik akcininkų susirinkimas, bet ir valdyba (ar vadovas), jei tai bus numatyta įstatuose, o sprendimas dėl kapitalo mažinimo bus priimamas ne tik eiliniame, bet ir neeiliniame akcininkų susirinkime. Tokiu būdu siekiama operatyvumo ir mažesnės administracinės naštos, ypač startuoliams ir augančioms įmonėms.
Panaikinamas ribojimas, draudęs skolintis iš akcininkų už didesnes palūkanas nei vidutinės bankų palūkanų normos. Vis dėlto galios ištiestosios rankos principas – sandoriai su susijusiais asmenimis turi būti sudaromi rinkos sąlygomis.
Vienu mėnesiu pailginamas laikas finansinėms ataskaitoms patvirtinti. Nuo 2026 m. visuotinis akcininkų susirinkimas turės vykti ne per 4, o per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Vis dėlto ataskaitų pateikimo Juridinių asmenų registrui terminas nesikeičia – jos ir toliau turės būti pateiktos per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Įvertinus jau aprašytus pakeitimus, susijusius su išperkamosiomis akcijomis ir finansine pagalba asmenims, norintiems įsigyti bendrovės akcijų, atsiras du anksčiau minėti nauji rezervai – išperkamųjų akcijų rezervas ir finansinės pagalbos rezervas. Tai užtikrins, kad išmokėjimai būtų pagrįsti ir nekenktų bendrovės stabilumui.
2026 m. įsigaliosianti ABĮ reforma suteiks įmonėms daugiau lankstumo valdant kapitalą, dividendus bei investuotojų pritraukimą. Įtvirtinamos naujos akcijų rūšys, supaprastinamos procedūros, plėtojamos startuolių galimybės. Tačiau kartu numatomi saugikliai, saugantys akcininkų ir bendrovės interesus.
Įvertinus ABĮ pakeitimų svarbą ir apimtis, bendrovėms rekomenduojama jau dabar peržiūrėti įstatus, įsivertinti, kokias naujas galimybes jos norės pasitelkti, ir pasiruošti sklandžiam naujų nuostatų taikymui nuo 2026 m. vasaros.



